2014 07 01: Darbo tvarkos taisyklės PDF formate


DARBO TVARKOS TAISYKLĖS 
1. Bendrosios nuostatos 
1.1. Šios darbo tvarkos taisyklės reglamentuoja įstaigos darbo tvarką, reikalavimus darbuotojams ir darbdaviui, darbo ir poilsio laiką, visiems darbuotojams nustato vieningo elgesio pagrindus, numato atsakomybės rūšis už jų nesilaikymą. 
1.2. Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti įstaigos turtą. 
1.3. Darbdavio pareiga tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais. 
1.4. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (DK), Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais aktais, reguliuojančiais darbo santykius. 
1.5. Priimamas į darbą asmuo supažindinamas su šiomis taisyklėmis pasirašytinai. 
1.6. Darbdavys turi teisę pakartotinai supažindinti darbuotojus su įstaigos darbo tvarkos taisyklėmis, jei pastebi, kad darbuotojai aplaidžiai laikosi šių taisyklių reikalavimų, neskirdamas drausminės nuobaudos. 

2. Darbuotojų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo tvarka 
2.1. Priimant į darbą, darbuotojas ir darbdavys sudaro darbo sutartį, kuria darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. 
2.2. Priimamas į darbą asmuo darbdaviui turi pateikti: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsimokslinimą ir/ar profesinį pasirengimą patvirtinančius dokumentus, sveikatos būklę patvirtinantį dokumentą, licenciją, kitų asmeninių dokumentų kopijas, jei reikalingos (vaiko gimimo liudijimas, neįgalaus asmens pažymėjimas, neįgalaus vaiko pažymėjimas, santuokos ar ištuokos liudijimas ir kt.), darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas, iki darbo sutarties sudarymo turi pateikti iš pagrindinės darbovietės gautą pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžios ir pabaigos laikas. Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindinėje darbovietėje, darbuotojas privalo apie tai pranešti priėmusiam jį į antraeiles pareigas darbdaviui ir pateikti pažymą. 
2.3. Pasikeitus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar pasikeitus kitiems asmens duomenims darbuotojas privalo apie pasikeitimus informuoti darbdavį ir pristatyti tai patvirtinančių dokumentų kopijas. 
2.4. Priimant į darbą sveikatą pasitikrinti privalo tie darbuotojai, kuriems tai numatyta darbdavio patvirtintoje privalomų sveikatos patikrinimų tvarkoje, atitinkančioje teisės aktus. 
2.5. Įstaigoje gali būti sudaromos neterminuotos, terminuotos, trumpalaikės sutartys, sutarys dėl antraeilių pareigų. 
2.6. Priimant į darbą rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. 
2.7. Darbo sutartys registruojamos darbo sutarčių registravimo elektroninėje formoje, atitinkančioje Darbo sutarčių registravimo taisyklių numatytus reikalavimus, o įrašas apie darbo sutarties gavimą ir įteikimą daromas pačioje darbo sutartyje. 
2.8. Darbo pažymėjimai išduodami tik tiems darbuotojams, kurie pagal pareiginius nuostatus darbo funkcijas atlieka ne tik įstaigoje, bet ir už jos ribų. Darbuotojo darbo pažymėjimas galioja iki darbo sutarties pabaigos datos, o sudarius neterminuotą darbo sutartį – penkerius metus. 
2.9. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys ar jį atstovaujantis asmuo supažindina priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais darbą. 
2.10. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu šalys nesusitarė kitaip. 
2.11. Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Darbuotojo pageidavimu gali būti nustatomas išbandymas, siekiant patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai ir šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. 
2.12. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Jei išbandymas nustatytas darbuotojo pageidavimu, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. 
2.13. Padalinių vadovai parodo priimamam darbuotojui jo darbo vietą, supažindina su būsimais bendradarbiais, tiesioginiais darbo vadovais, patalpų išdėstymu, darbuotojo saugos instrukcijomis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. 
2.14. Darbo sutartyje galima susitarti, kad darbuotojas toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs papildomą darbą, jeigu to nedraudžia įstatymai. 
2.15. Darbo sutartyje sutariama, kad darbuotojas yra materialiai atsakingas už tiesiogiai jam perduotas (pasirašytinai) darbo priemones. 
2.16. Darbuotojo ir darbdavio susitarimu, o taip pat pareikalavus tokią teisę turintiems darbuotojams, gali būti nustatomas ne visas darbo dienos arba/ir darbo savaitės darbo laikas. Toks darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. 
2.17. Darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas, kai keičiasi darbų apimtys ar darbo organizavimas, kitais gamybinio būtinumo atvejais; jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. 
2.18. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas įstaigos ar tam tikros kategorijos darbuotojų darbo apmokėjimas; keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. 
2.19. Keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. 
2.20. Darbo sutartis gali būti nutraukta: 
2.20.1. šalių susitarimu, kai viena šalis raštu pasiūlo kitai šaliai nutraukti sutartį ir, per septynias dienas gavus kitos šalies sutikimą, sudaromas raštiškas susitarimas dėl sutarties nutraukimo; 
2.20.2. suėjus darbo sutarties terminui; 
2.20.3. darbuotojo pareiškimu: raštu įspėjus darbdavį prieš 14 darbo dienų; raštu įspėjus darbdavį prieš tris darbo dienas, jei reikalavimas nutraukti sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą ar kitomis svarbiomis priežastimis (2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (VDU) išmoka); raštu įspėjus darbdavį prieš 14 darbo dienų jei darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas šioje įstaigoje (2 mėnesių VDU išmoka); darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik darbdavio sutikimu. 
2.20.4. dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių: jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jei ji sudaro daugiau kaip šešiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (2 mėn. VDU išmoka); 
2.20.5. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, įspėjant prieš du mėnesius, o darbuotojus, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenis iki aštuoniolikos metų, neįgaliuosius, darbuotojus, auginančius vaikų iki keturiolikos metų, prieš keturis mėnesius ir išmokant išeitinę išmoką, kurios dydis priklauso nuo darbo stažo įstaigoje: iki 12 mėnesių – vieno mėnesio VDU, nuo 12 iki 36 mėnesių – dviejų mėnesių VDU, nuo 36 iki 60 mėnesių – trijų mėnesių VDU, nuo 60 iki 120 mėnesių – keturių mėnesių VDU, nuo 120 iki 240 mėnesių - penkių mėnesių VDU, daugiau kaip 240 mėnesių – šešių mėnesių VDU. 
2.20.6. be įspėjimo: 
įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo; 
kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės (licencija) dirbti tam tikrą darbą; 
įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu; kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo; 
likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo; 
kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos; 
kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. 
2.21. Atleidimo diena yra paskutinė darbo diena. 
2.22. Atleidimo dieną darbuotojas turi pasirašyti darbo sutartyje, grąžinti visą įstaigai priklausantį turtą, kuriuo naudojosi ir darbo pažymėjimą, jei jis buvo išduotas. 
2.23. Atleidimo dieną darbdavys užpildo darbuotojo darbo sutartį, išmoka jam visas priklausančias išmokas, jei nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. 
2.24. Darbuotojui pageidaujant, darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą, nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradžios ir pabaigos datas, o darbuotojo prašymu – darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką). 

3. Darbo ir poilsio laikas Darbo laikas 
3.1. Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. 
3.2. Medicinos darbuotojams nustatoma sutrumpinta savaitės darbo laiko trukmė, vadovaujantis LR vyriausybės 2013-07-24 nutarimu Nr. 694, – 38 valandos (išskyrus burnos chirurgą – 37 val.) ir penkių darbo dienų savaitė su bendromis poilsio dienomis šeštadieniais ir sekmadieniais arba šešių darbo dienų savaitė su bendra poilsio diena sekmadieniais pagal slenkantį grafiką. 
3.3. Įstaigos administracijai ir kitiems darbuotojams nustatoma 40 valandų ir penkių darbo dienų savaitė su bendromis poilsio dienomis šeštadieniais ir sekmadieniais. 
3.4. Iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė gali būti nustatoma įstaigos sargams. Jų darbo laiko ir poilsio laiko trukmei apskaityti naudojama suminė darbo laiko apskaita, taikant trijų mėnesių trukmės apskaitinį laikotarpį, pradedant nuo 2014 m. liepos 1 d. (sutampa su kalendoriniais ketvirčiais). 
3.5. Administracijos darbo laikas pirmadienį – ketvirtadienį nuo 800 val. iki 1700 val., penktadienį nuo 800 val. iki 1545 val., pietų pertrauka nuo 1200 val. iki 1245 val. 
3.6. Įstaigoje nedirbama švenčių dienomis. 
3.7. Prieššventinę dieną darbo laikas sutrumpinamas viena valanda, išskyrus darbuotojus, kurie dirba sutrumpintą darbo savaitę. 
3.8. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį nustatomas darbo (pamainų) grafikuose, kuriuos tvirtina darbdavį atstovaujantis asmuo, suderinęs su darbuotojų atstovais ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. 
3.9. Darbo grafikai paprastai sudaromi vienam mėnesiui ir paskelbiami viešai padaliniuose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. 
3.10. Esant būtinumui darbo grafikai gali būti keičiami suderinus tai su darbuotoju. 
3.11. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. 
3.12. Esant būtinumui, pamainomis dirbantiems darbuotojams paliekama galimybė, suderinus tai su darbdaviu raštu, pasikeisti pamainomis, o darbdaviui teisė, gavus tokį prašymą ir įvertinus, ar toks pasikeitimas pamainomis nepažeidžia DK nustatytų maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko normų, sutikti su juo arba jį atmesti. Darbdaviui patvirtinus minimą prašymą, darbuotojai pasikeičia pamainomis. Darbo užmokestis už darbą darbuotojams, pasikeitusiems pamainomis, mokamas kaip už darbą pagal grafiką, ir jis netraktuojamas kaip viršvalandinis darbas ar darbas poilsio dieną. 
3.13. Darbuotojų dirbtas laikas žymimas LR vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos arba įstaigos vadovo patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. 
3.14. Darbuotojams pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos. 
3.15. Komandiruotės išlaidos nemokamos avansu, o kompensuojamos pasibaigus komandiruotei ir pristačius komandiruotės išlaidas patvirtinančius dokumentus. 
3.16. Kai komandiruotė Lietuvoje trunka ne ilgiau kaip vieną darbo dieną, dienpinigiai nėra mokami. (LR vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 7 straipsnis). 
3.17. Dienpinigiai taip pat nemokami tais atvejais, kai komandiruotė trunka ilgiau kaip vieną darbo dieną, bet komandiruotės vietoje darbuotojas gauna maitinimą. 
3.18. Kai darbuotojas kelia kvalifikaciją ilgiau kaip vieną darbo dieną Panevėžyje, t.y. neišvykdamas į kitą vietovę, dienpinigiai taip pat nėra mokami. Poilsio laikas 
3.19. Poilsio laikas – tai įstatymu ar kolektyvine sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas: pertrauka pailsėti ir pavalgyti (neįskaitoma į darbo laiką), papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku, paros nepertraukiamas poilsis tarp darbo dienų (pamainų) - ne trumpesnis kaip vienuolika valandų iš eilės, savaitės nepertraukiamasis poilsis – ne trumpesnis kaip trisdešimt penkios valandos iš eilės, kasmetinis poilsio laikas (švenčių dienos ir atostogos). 
3.20. Papildomos ir specialios privalomos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką numatomos šiems darbuotojams: dirbantiems su videoterminalais visą darbo laiką – 5 min. pertrauka po kiekvienos darbo valandos. 
3.21. 10 min. pailsėti ir pavalgyti (DK 158 str. 5d.) suteikiama darbuotojams po 3 valandų darbo laiko, vedantiems pacientų priėmimą 6 val. 
3.22. Darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, suteikiamos kasmetinės atostogos, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. 
3.23. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos arba trisdešimt penkios kalendorinės dienos neįgaliesiems ir darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Jos už kiekvienus darbo metus suteikiamos tais pačiais darbo metais. 
3.24. Prie kasmetinių minimaliųjų atostogų gali būti pridedamos papildomos atostogos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą įstaigoje. Už pirmuosius dešimt metų – trys kalendorinės dienos, už kiekvienus paskesnius penkerius metus – po vieną kalendorinę dieną. 
3.25. Medicinos darbuotojams suteikiamos pailgintos 36 kalendorinių dienų atostogos (burnos chirurgui 38 k.d.). 
3.26. Darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos arba prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos. 
3.27. Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įstaigoje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę šalių susitarimu, t. y. kasmet iki gruodžio 31 d. sudaromi kitų metų atostogų grafikai, kurie tvirtinami darbuotojo parašu ir įstaigos vadovo įsakymu. 
3.28. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos. Dar neprasidėjus naujiems darbo metams atostogos už juos nesuteikiamos. 
3.29. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, atsižvelgiant į paslaugų teikimo užtikrinimą. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. 
3.30. Kasmetinės atostogos pratęsiamos arba perkeliamos darbuotojui susitarus su administracija ir tik dėl svarbių priežasčių: kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas, įgyja teisę į tikslines ar nemokamas atostogas. 
3.31. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos: darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų – iki keturiolikos kalendorinių dienų; darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų; moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių; neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus; darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku; darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga; santuokai sudaryti – ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos; mirusio šeimos nario laidotuvėms – ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. 
3.32. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. 
3.33. Už nemokamas atostogas ir neatvykimą į darbą administracijai leidus nėra mokamas darbo užmokestis ir darbuotojai šiuo laikotarpiu nėra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. 
3.34. Į stažą kasmetinėms atostogoms gauti įskaitomos tik nemokamos atostogos iki keturiolikos dienų ir iki trisdešimties dienų neįgaliesiems ar slaugantiems neįgalųjį. 

4. Darbo drausmė 
4.1. Darbuotojai privalo: 
4.1.1. į darbą atvykti laiku, pailsėję; 
4.1.2. negalėdami atvykti į darbą arba vėluodami, nedelsiant apie tai informuoti poliklinikos administraciją ir/ar padalinio vadovą, nurodant neatvykimo arba vėlavimo priežastį (jei dėl tam tikrų priežasčių pats darbuotojas to negali padaryti, apie neatvykimą gali pranešti kiti asmenys); 
4.1.3. dirbti dorai ir sąžiningai, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, laikytis darbo drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; 
4.1.4. racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, elektros energiją ir kitą poliklinikos turtą; 
4.1.5. poliklinikos elektroniniais ryšiais, programine bei biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis naudotis tik su darbu susijusiais tikslais; 
4.1.6. naudotis įstaigos suteiktomis ryšio priemonėmis tiktai darbo laiku ir darbo tikslais (asmeniniais tikslais darbo metu pasinaudoti įstaigos ryšio priemonėmis leidžiama tik ypatingais atvejais); 
4.1.7. pagarbiai elgtis su bendradarbiais ir lankytojais, laikytis profesinės etikos normų, nevartoti necenzūrinių žodžių, būti sąžiningais, taktiškais, mandagiais, draugiškais; 
4.1.8. vengti konfliktinių situacijų, o joms kilus, visus klausimus spręsti su darbdaviu ar jį atstovaujančiu asmeniu; 
4.1.9. apie visus konfliktus ir nesusipratimus su pacientais nedelsiant informuoti įstaigos administraciją; 
4.1.10. savo elgesiu nekenkti įstaigos interesams, visur ir visada tik teigiamai atsiliepti apie įstaigos veiklą bei savo veiksmais ir darbais reprezentuoti įstaigą. 
4.2. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės: 
4.2.1. nebuvimas savo darbo vietoje trumpiau nei visą darbo dieną (pamainą) be svarbios priežasties; 
4.2.2. pašalinių asmenų vežimas tarnybiniu transportu darbo metu be administracijos leidimo; 
4.2.3. darbų saugos ir gaisrinės saugos bei elektrosaugos taisyklių nesilaikymas; 
4.2.4. darbo higienos reikalavimų nesilaikymas; 
4.2.5. nerūpestingas savo pareigų atlikimas; 
4.2.6. tiesioginių pareigų ir darbo užduočių neatlikimas, jų atlikimas nekokybiškai ir nelaiku; 
4.2.7. instrukcijų, standartų, būtinų procedūrų, reikalingų teisingam darbo atlikimui atitinkamose darbo vietose, nesilaikymas ar netinkamas laikymasis; 
4.2.8. netvarka darbo vietoje; 
4.2.9. šių darbo tvarkos taisyklių nesilaikymas; 
4.2.10. pareiginių nuostatų nesilaikymas; 
4.2.11. kiti nusižengimai, kuriais pažeidžiama darbo tvarka; 
4.2.12. konfliktinių situacijų sudarymas. 
4.3. Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkš­čiai pažeidžiamos tie­sio­giai dar­buo­to­jo dar­bą reg­la­men­tuo­jan­čių įsta­ty­mų ir ki­tų nor­mi­nių tei­sės ak­tų nuo­sta­tos ar­ba kitaip šiurkš­čiai nu­si­žen­gia­ma dar­bo pa­rei­goms ar nu­sta­ty­tai tvar­kai: 
4.3.1. neleistinas elgesys su pacientais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, nepriklausomai nuo to, ar el­gia­ma­si tiesiogiai lan­ky­to­jų ar in­te­re­san­tų aki­vaiz­do­je, ar ben­drau­jant su jais te­le­fo­nu, ar nagrinė­jant šių as­me­nų pra­šy­mus bei skun­dus, ar kito­kiu bū­du; 
4.3.2. neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą); 
4.3.3. atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi (be svar­bių prie­žas­čių ne­nu­vy­ki­mas pa­si­tik­rin­ti, ne­pa­si­tik­ri­ni­mas nu­sta­ty­tu lai­ku, medicinos knygelės (svei­ka­tos pa­so) ar medicinos pa­žy­mos, pra­ėjus nu­sta­ty­tam svei­ka­tos pasitikri­ni­mo lai­kui, nepateikimas darb­da­viui ar jo įgaliotam as­me­niui); 
4.3.4. komercinių, technologinių, finansinių duomenų, paslapčių atskleidimas, jos pranešimas konkuruojančiai įmonei, žiniasklaidai (spaudos, televizijos, radijo atstovai), tretiesiems asmenims; 
4.3.5. dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis; 
4.3.6. pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas; 
4.3.7. moterų ar vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių, pavaldinių ar interesantų. Sek­su­a­li­nio prie­ka­bia­vi­mo prie bendradarbių, pa­val­di­nių ar in­te­re­san­tų są­vo­ka suprantama kaip dar­buo­to­jo užgaulus, žo­džiu ar veiksmu iš­reikš­tas sek­su­a­li­nio po­bū­džio el­ge­sys su mi­nė­tais asme­ni­mis; 
4.3.8. veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 
4.3.9. būklės, kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, ne­pri­klau­so­mai nuo ne­blai­vu­mo ar ap­svai­gi­mo laipsnio; 
4.3.10. atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar šios taisyklės įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas; 
4.3.11. aplaidus dokumentacijos tvarkymas, kai tai sukelia neigiamas pasekmes pacientui, įstaigos prestižui ar padaroma materialinė žala įstaigai. 
4.4. Darbuotojams, padariusiems darbo drausmės pažeidimus, gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 
4.4.1. pastaba; 
4.4.2. papeikimas; 
4.4.3. atleidimas iš darbo. 
4.5. Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. 
4.6. Už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą; jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. 
4.7. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas per vieną darbo dieną nuo pareikalavimo, raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbuo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas pri­im­ti darb­da­vio ra­šy­ti­nį rei­ka­la­vi­mą pri­ly­gi­na­mas jo gavimui. 
4.8. Jei per vieną darbo dieną, nuo darbdavio pareikalavimo pasiaiškinti, be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo ar atsisako pasirašytinai susipažinti su įsakymu apie nuobaudą, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. 
4.9. Drausminė nuobauda skiriama darbdavio įsakymu ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Dar­buo­to­jo at­si­sa­ky­mas, ven­gi­mas bū­ti su­pa­žin­din­tam su įsa­ky­mu dėl drausminės nuo­bau­dos pa­sky­ri­mo ir (ar­ba) pa­si­ra­šy­ti apie su­pa­žin­di­ni­mą pri­ly­gi­na­mi tinkamam jo su­pa­žin­di­ni­mui su pa­skir­ta draus­mi­ne nuo­bau­da. 
4.10. Jei darbuotojas atsisako pasiaiškinti dėl prasižengimo ar atsisako pasirašytinai susipažinti su įsakymu apie nuobaudą, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo; šiuo atveju įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo sudaro trijų asmenų komisiją ir surašo aktą dėl prasižengimo įforminimo ir/ar dėl atsisakymo susipažinti su nuobaudą skiriančiu dokumentu. 
4.11. Be išvardintų drausminių nuobaudų, įmonės vadovas gali pareikšti žodinę pastabą; gavus tris žodines pastabas gali būti skiriama rašytinė drausminė nuobauda. 
4.12. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą, - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 
4.13. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas; jei darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ir kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos. 
4.14. Drausminę nuobaudą galima apskųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. 
4.15. Jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų. 
4.16. Jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba, jam skirtą drausminę nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui. 

5. Darbuotojų materialinė atsakomybė 
5.1. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Materialinės atsakomybės sutartis sudaroma raštu, joje nustatoma, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas, kad žala neatsirastų. 
5.2. Materialinės atsakomybės sutartys sudaromos su darbuotojais dirbančiais šiose pareigose: 
5.2.1. direktoriaus pavaduotojas bendriems reikalams; 
5.2.2. vyresnysis kasininkas; 
5.2.3. kasininkas; 
5.2.4. vyriausiasis slaugos administratorius; 
5.2.5. vyresnysis slaugytojas; 
5.2.6. vyresnysis gydytojo odontologo padėjėjas; 
5.2.7. ūkio reikalų tvarkytojas; 
5.2.8. kompiuterinių sistemų specialistas. 
5.3. Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl: 
5.3.1. turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); 5.3.2. medžiagų pereikvojimo; 
5.3.3. baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; 
5.3.4. išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; 
5.3.5. netinkamo materialinių vertybių saugojimo; 
5.3.6. netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; 
5.3.7. to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti; 
5.3.8. kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. 

6. Darbuotojų sauga ir sveikata 
6.1. Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Šiuo tikslu darbdavį atstovaujantis asmuo: 
6.1.1. įgyvendindamas darbuotojų blaivumo kontrolę, organizuoja vairuotojų medicinines apžiūras pagal patvirtintą medicininės apžiūros organizavimo tvarkos aprašą; 
6.1.2. imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka nekeltų pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai; 
6.1.3. organizuoja profesinės rizikos vertinimą, tuo pagrindu nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje ir paaiškėjus, kad ji neužtikrina darbuotojams saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; 
6.1.4. pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas; 
6.1.5. užtikrina, kad darbuotojai darbo metu įmonėje gautų visapusišką informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus; 
6.1.6. sudaro darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus; 
6.1.7. užtikrina, kad darbuotojai būtų instruktuojami perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų saugos ir sveikatos mokymų ir žinių tikrinimo tvarką; 
6.1.8. organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos tikrinimus. Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo metu; 
6.1.9. praneša apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti bei nustatyta tvarka registruoja nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas; 
6.1.10. kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos instrukcijų bei pareiginių nuostatų reikalavimų; 
6.1.11. sudaro darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo daugiau nei 3 darbo dienoms ir ilgiau, bei darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo mažiau nei 3 dienoms, sąrašus, registruoja incidentus. 
6.2. Darbuotojas, atlikdamas darbo sutartyje sulygtą darbą: 
6.2.1. darbo priemones naudoja pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus; 
6.2.2. tinkamai naudoja kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones; 
6.2.3. savavališkai neišjungia, nekeičia arba nešalina naudojamose darbo priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių) ar ženklų, naudoja tokius įtaisus pagal jų paskirtį ir apie jų gedimus praneša darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, darbdavį atstovaujančiam asmeniui; 
6.2.4. nedelsiant praneša darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, darbdavį atstovaujančiam asmeniui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Praneša darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, darbdavį atstovaujančiam asmeniui apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių pats pašalinti negali arba neprivalo; 
6.2.5. bendradarbiauja su darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai, darbdavį atstovaujančiu asmeniu įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei priemones; 
6.2.6. imasi priemonių pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant praneša darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, ir darbdavį atstovaujančiam asmeniui; 
6.2.7. nedelsiant praneša darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, darbdavį atstovaujančiam asmeniui apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus; 
6.2.8. įstaigoje nustatyta tvarka tikrinasi sveikatą; 
6.2.9. laikosi įmonės darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike, pareigybės aprašyme nustatyto darbo ir poilsio režimo; 
6.2.10. vykdo įstaigos administracijos, darbdavio įgaliotų asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą įstaigoje, nurodymus. 

7. Darbo apmokėjimo tvarka 
7.1. Darbo užmokesčio skaičiavimo metodika tvirtinama įstaigos vadovo įsakymu suderinus su įstaigos stebėtojų taryba. 
7.2. Darbo užmokesčio fondas įstaigoje nustatomas suderinus su įstaigos stebėtojų taryba kasmet. 
7.3. Darbo užmokestis darbuotojų pageidavimu pervedamas į nurodytą banko mokėjimo kortelę arba išmokamas grynaisiais įstaigos kasoje kiekvieną mėnesį 15 ir 25 dienomis. Jeigu šiuos dienos yra nedarbo ar švenčių dienos, mokama ankstesnėmis datomis. 

8. Kvalifikacijos tobulinimas 
8.1. Darbdavys sudaro sąlygas medicinos darbuotojams, kurių veikla yra licencijuojama, tobulinti profesinę kvalifikaciją privalomą valandų skaičių pagal sudarytus kvalifikacijos kėlimo planus: 
8.1.1. privalomos profesinės kvalifikacijos tobulinimo metu darbuotojams paliekama darbo vieta (pareigos) ir paliekamas darbo užmokestis; 
8.1.2. darbuotojams, pasiųstiems kvalifikacijos tobulinti į komandiruotę, kompensuojamos komandiruotės išlaidos; 
8.1.3. darbuotojams apmokamos valstybės finansuojamų kvalifikacijos tobulinimo programų išlaidos; 
8.1.4. darbuotojams, gavusiems mokamus kelialapius į profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus, galimas tik dalinis kelialapio išlaidų kompensavimas; 
8.1.5. surinkę privalomą kvalifikacijos tobulinimo valandų skaičių, toliau darbuotojai kvalifikaciją tobulinti gali tik savo lėšomis; 
8.1.6. darbuotojai, gavę kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantį pažymėjimą, per 3 dienas jį turi pristatyti personalo specialistui; 
8.1.7. kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių pažymėjimų kopijos saugomos darbuotojų asmens bylose iki licencijos sąlygų laikymosi patvirtinimo datos. 
8.2. Kiti įstaigos darbuotojai kvalifikaciją tobulina šalių susitarimu. 

9. Reikalavimai vidaus tvarkai. 
9.1. Darbo patalpose turi būti švaru ir tvarkinga, jos turi atitikti higienos normų reikalavimus. 
9.2. Įstaigos patalpose ir jai priklausančioje teritorijoje rūkyti draudžiama. 
9.3. Įstaigoje turi būti vengiama bereikalingo triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera. 
9.4. Draudžiama be priežiūros patalpose palikti įjungtus elektrinius šildymo ir kitus prietaisus. 
9.5. Darbuotojai privalo griežtai laikytis gaisrinės saugos bei saugos ir sveikatos instrukcijų, su kuriomis supažindinami prieš pradedant darbą ir vėliau instruktuojami periodiškai. 
9.6. Darbo patalpų raktus gali turėti tiktai tose patalpose dirbantys darbuotojai. Perduoti raktus draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai daryti nurodo darbdavį atstovaujantis asmuo. 
9.7. Darbo patalpose: 
9.7.1. draudžiama laikyti pašalinius daiktus; 
9.7.2. darbuotojai, naudojantys savo asmeninius daiktus, kabinete privalo turėti asmeninių daiktų sąrašą; 
9.7.3. be darbdavio arba padalinio vadovo leidimo pašaliniams asmenims draudžiama naudotis įmonės orgtechnika bei ryšio priemonėmis; 
9.7.4. pašaliniams asmenims neturi būti sudaroma galimybė susipažinti su įmonės vidaus dokumentais, todėl draudžiama juos palikti tarnybinėse patalpose be priežiūros. 
9.8. Valstybinių institucijų atstovams ir žiniasklaidai bet kokia informacija teikiama tiktai darbdaviui ar jį atstovaujančiam asmeniui leidus, išskyrus atvejus, kai tokią informaciją teikti privaloma pagal teisės aktus. 
9.9. Asmens duomenys bei duomenys apie asmens sveikatą yra konfidencialūs. Juos gali tvarkyti įstaigos darbuotojai, kuriuos tai atlikti įgalioja pareigų instrukcija. 

10. Baigiamosios nuostatos 
10.1. Visi darbuotojai supažindinami su šiomis taisyklėmis pasirašytinai. 
10.2. Taisyklės skelbiamos įstaigos informaciniame stende (interneto puslapyje). 
10.3. Darbo tvarkos taisyklės, jų pakeitimai ir papildymai įsigalioja juos patvirtinus įstaigos vadovo įsakymu.